žmogiokas

žmogiõkas sm. (2) žr. žmogelis: 1. Žmogiõkas buvo aštuonius maišus [bulvių] pasodinęs, tai par tris naktis šernai visas išknisė Slk. Nebūt toks girtuoklis, būt nieko sau žmogiokas Gdr. 2. Jos baika žmogiõkas, toks juodutis, su akiniais Slk. Tokia sena ir tokį žmogiõką iškirto Mlt.